rūkelnyčia

×rūkélnyčia (hibr.) sf. (1) 1. KzR, Snt, Rdm pastatėlis mėsai rūkyti, rūkykla: Nešk lašinius į rūkélnyčią Mrj. Mūs kaminas su rūkélnyčia Kt. Mėsos prikabino pilną rūkelnyčią Klvr. Nubėk ir pakurstyk rūkelnyčioj ugnį, kad geriau rūktų Ldvn. Mėsa da vis rūkélnyčioj Vrb. Ale dūmų – kaip rūkélnyčioj! Alk. 2. Sut, M smilkymo įtaisas, smilkytuvė: Stato jo apačion rūkelnyčią, iš kurios aukštyn verčiasi dūmai rūkalų ir myros A.Baran. Ėmė tada kiekvienas rūkelnyčią savo ir įdėjo josna ugnį, ir įdėjo josna rūkalo Ch4Moz16,18.